- koringas
- korìngas, -a adj. (1) DŽ akytas; purus: Šios kalkinės klintys yra labai koringos rš. Girnų akmuo turi būti kietas, netrapus, koringas ir vienalytis EncIX63. Žemos lydymosi temperatūros glazurės vartojamos koringiems keramikos gaminiams, kokliams, fajansui ir kt. EncIX144. Koringi purūs kūnai yra visų blogiausieji šilumos laidininkai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.